Avižų svarba sergant celiakija

Sergant celiakija vystosi lėta alerginė reakcija gliutenui. Baltymai, esantys grūduose (gliadinas, gliuteninas) prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir čia yra suskaidomi iki rūgščių. Kai tik šie baltymai kontaktuoja su žarnos gleivine, atsiranda autoimuninis atsakas. Nauji susidarę antikūniai pradeda „pulti“ plonosios žarnos gleivinės gaurelius, per kuriuos įsisavinamos maisto medžiagos bei vitaminai, kurie paskui patenka į kraują. Dėl sukeltos uždegiminės reakcijos gaureliai nebeatlieka savo funkcijos, todėl maisto medžiagos toliau keliauja žarnynu, maistinės medžiagos nepatenka į kraują, gali prasidėti viduriavimas ar net svorio kritimas.

Celiakijos simptomai žmonėms pasireiškia skirtingai – vieniems šie simptomai būna švelnūs, kitiems – stipresni. Celiakija yra ganėtinai dažnas sutrikimas – ja serga 1 iš 100 žmonių. Deja, celiakija diagnozuojama tik 10 – 15% sergančiųjų asmenų. Kartais celiakijos simptomai gali būti painiojami su dirgliosios žarnos ar kviečių netoleravimo simptomatika. Ką daryti, kad diagnozuojamų celiakijos atvejų procentas padidėtų? Pirmiausia derėtų pradėti nuo savišvietos – reiktų skaityti, domėtis šia liga. Jokiu būdu sau nenusistatinėti diagnozių, o prieš atliekant celiakijos testą nekeisti savo mitybos įpročių, nes jei nustosite vartoti produktus, kuriuose yra glitimo, atlikus testą jo rezultatai gali būti klaidinantys.

Laikytis dietos be glitimo gali būti labai sunku, todėl svarbu rasti tinkamas Jums prekes. Celiakijos dietą palengvina begliuteninių avižų produktai. Avižos tinka ne tik pusryčių košėms, bet ir avižinių batonėlių gamybai, keksiukams ar netgi picai. Celiakija sergantiems žmonėms po ligos diagnozės  rekomenduojama nevalgyti avižų nuo pusmečio iki vienerių metų. Toks laiko tarpas skiriamas žarnyno pasiruošimui priimti skaidulines medžiagas tam, kad virškinimas vyktų sklandžiai ir lengvai. Tai taip pat svarbu tolerancijos aveninui stebėjimui – baltymo, kuris randamas avižose. Apie 5% celiakija sergančių netoleruoja avenino. Gera žinia ta, kad likusiems 95% avižų vartojimas yra saugus.

Tinkamų vartojimui avižų pasirinkimas vis didėja. Tačiau dažnai celiakija sergantys nežino visų faktų apie avižas, kurios ypatingai rekomenduojamos besilaikantiems begliuteninės dietos. Jos ne tik paįvairina maisto racioną, bet ir turi naudingų vitaminų ir mineralų, kurie prarandami dėl riboto maisto produktų vartojimo. Natūraliai avižos neturi glitimo, tačiau gali būti juo užterštos kontakto metu su kitais glitimo turinčiais grūdais augant ar apdorojant. Kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, „Nairn`s“ ar Bob’s Red Mill“ produkcijos avižos auginamos ir apdorojamos taip, kad neturėtų sąlyčio su kitomis grūdinėmis kultūromis.

Naujausi tyrimai rodo, kad 28% celiakija sergančių avižų nevartoja visiškai, o 33% jas vartoja tik retkarčiais. Tačiau avižos gali būti kertinis akmuo mityboje be glitimo. Daugeliui sergančiųjų celiakija trūksta maistinių skaidulų, nes maisto produktai, skirti begliuteninei dietai, būna apdoroti ir nebeturi tiek naudingų skaidulų, kiek reiktų žmogaus organizmui. Štai avižos gali pasiūlyti daug tirpių ir netirpių skaidulų. Tirpiosios skaidulos padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje bei suteikia sotumo jausmą, o tai gelbėja kovoje su antsvoriu. Netirpiosios skaidulos yra labai naudingos sveikai virškinimo sistemai. Be to, avižose gausu mineralinių medžiagų: fosforo, kalcio, magnio ir cinko. Taip pat turi vitamino B, kuris reikalingas kaulams. Celiakija sergantiems jis labai reikalingas, nes sirgti osteoporoze rizika sieka 50%. Tad sergantiems celiakija nereikėtų bijoti vartoti avižas, nes jos be galo naudingos ir sergantiems, ir sveikiems.