Jei vaikas alergiškas vienam produktui ar reiktų vengti panašaus maisto?

Alergija maisto produktams ir kryžminė reakcija

Žmonės, alergiški maisto produktams, žino, jog pirmieji simptomai pasireiškia tada, kai imuninė sistema sureaguoja į maistą, atpažindama jį kaip „pavojingą įsibrovėlį“ ir pavartojus tų produktų, pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE).  Šie antikūnai, sąveikaudami su alergenais, sukelia alerginį uždegimą. Tai gali pasireikšti šiomis nepageidaujamomis organizmo reakcijomis: niežuliu, dilgėline, patinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu (švokštimu, kosuliu, gerklės „veržimu“) ar anafilaksija.
Dažniausi maisto alergenai yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės.
Kryžminė reakcija ištinka tuomet, kai vienos medžiagos baltymai labai panašūs į kitos ir tada imuninė sistema juos atpažįsta kaip vienodus. Nagrinėjant alergiją maisto produktams, kryžminę reakciją galima aptikti tarp keletos maisto produktų, tačiau ji pasireiškia ir tarp maisto su žiedadulkėmis, lateksu bei kitų maisto produktų.
Dažnai dėl kryžminės reakcijos sunkiau diagnozuoti nuo maisto kylančią alergiją. Kuomet imuninė sistema tuo pačiu metu panašius baltymus identifikuoja ir produktuose su kryžmine reakcija, gali parodyti konkrečiam maisto produktui teigiamą odos mėginį arba kraujo tyrimą (ImmunoCAP), nors žmogus yra alergiškas tam tikram produktui, kuris turi sąsajų su tuo maistu (reaguoja kryžmiškai). Ir žmogus, valgydamas šį produktą, gali visiškai nejausti jokių alerginių simptomų. Taigi žmogus gali nejausti nuo maisto kylančių nepageidaujamų alerginių reakcijų, nors kryžmiškai reaguoja į kitą produktą arba žiedadulkes, kuriems yra alergiškas, tačiau netgi tada yra nustatomas teigiamas odos mėginio rezultatas arba ImmunoCAP testo rezultatai į tą maisto produktą. Deja, taip negalima teigti vienareikšmiškai: nors daugeliui žmonių nustojus laikytis eliminacinės dietos dėl to, jog jiems buvo nustatomas teigiamas balas, kai kuriais atvejais jie galėjo valgyti tą maistą be jokių problemų.

Kryžminė reakcija tarp karvės ir kitų galvijų pieno

Kryžminė reakcija tarp karvės ir kitų galvijų (ožkų ir avių) pieno yra gan dažna. Pasak atliktų studijų, žmogui, kuriam nustatyta alergija karvės pienui, alergijos rizika ožkų arba avių pienui siekia apie 90%.
Ši rizika yra kur kas mažesnė (apie 5%) kumelės pienui (arba asilės), kuris rečiau kryžmiškai sureaguoja su karvės pienu.

Kryžminė reakcija tarp maisto produktų toje pačioje gyvūnų grupėje

Kryžminė reakcija tarp maisto produktų iš tos pačios gyvulių grupės pasireiškia retai. Pavyzdžiui, daugelis žmonių, alergiškų karvės pienui, gali valgyti jautieną. Taip pat nemažai žmonių, alergiškų kiaušiniams, gali vartoti vištieną, nejausdami jokių simptomų.

Kryžminė reakcija tarp žemės riešutų ir kitų ankštinių kultūrų (sojos ir pupelių)

Žemės riešutai priklauso tai pačiai ankštinių grupei kaip ir soja, pupelės bei lęšiai. Dažnai žmonės, alergiški žemės riešutams, užduoda klausimą ar jie gali valgyti iš sojos pagamintus produktus ir kitas pupeles. Tiesa yra ta, kad daugiau nei 50 % žemės riešutams alergiškų žmonių turės teigiamą testą ar kraujo alergijos rezultatą ir kitiems ankštiniams (sojai, kitoms pupoms). Bet pasirodo, kad 95 % juos toleruoja ir gali valgyti ankšinius, kurie teoriškai gali sukelti nemalonių pojūčių dėl kryžminės reakcijos. Daugelį metų žmonėms, alergiškiems žemės riešutams, buvo rekomenduojama lygiagrečiai vengti ir ankštinių (taip pat ir sojos), bet ši praktika nepasitvirtino.

Kryžminė reakcija tarp žemės riešutų arba sėklų

 Kaip jau minėjome, žemės riešutai yra ankštiniai augalai ir nepriklauso kitų riešutų grupei, taip vadinamai „medžių riešutais“ (migdolai, lazdyno riešutai, anakardžiai ir kt.). Tačiau apie 35 % JAV gyvenančių mažų vaikų, alergiškų žemės riešutams, turi arba ateityje įgis alergiją medžių riešutams. Jei vaikas alergiškas žemės riešutams, rekomenduojama taip pat vengti ir „kolegiškai alergizuojančių“ medžių riešutų. Priežastys šioms rekomendacijoms susijusios su saugumo užtikrinimu. Mažiems vaikams nėra lengva atskirti žemės nuo kitų riešutų ir visuomet išlieka kryžminės taršos tarp žemės ir kitų riešutų galimybė. Vienos studijos metu buvo tiriama koks alergijos dažnis esant abiems alergijoms iš karto (žemės ir kitiems riešutams) ir kiek tai daro įtaką dėl šių alergenų kryžminės reakcijos. Nustatyta, jog GALI būti bendrų kryžmiškai reaguojamų alergizuojančių baltymų dalelių, bet reali kryžminė reakcija nenustatyta. Tačiau didesnė išvada padaryta, jog alergiškiems žemės riešutams galima dėti lygybės ženklą su alergija medžių riešutams. Alergiškieji žemės riešutams turėtų išsamiai išsitirti alergiškumą medžių riešutų rūšims. Taip pat lygiagrečiai tyrimą atlikti ir sėkloms, tokioms kaip sezamų sėklos. Labai dažnai žemės riešutams alergiški žmonės turi alergiją ir sezamo sėkloms. Būtina atkreipti dėmesį, jog pasireiškia labai stipri kryžminė reakcija tarp pistacijų ir anakardžių bei graikinių riešutų ir pekano riešutų. Džiugi žinia ta, jog daugelis žmonių, kurie yra alergiški vienam iš medžių riešutų, nealergiški visiems medžio riešutams.

Kryžminė reakcija tarp žuvies rūšių

Yra daug kryžminių reakcijų tarp skirtingų rūšių šviežios ir jūrinės žuvies. Jei žmogus alergiškas vienai žuvies rūšiai, tikėtina, jog kryžminė reakcija kitai žuviai pasireikš apie 50%.

Kryžminė reakcija tarp jūros gėrybių

Jūros gėrybės, kaip ir žuvų produktai, žemės bei kiti riešutai, yra tampriai susiję su sunkiomis ir net gyvybei pavojingomis reakcijomis. Tarp jūros gėrybių (tokių kaip krevetės, omarai, krabai, vėžiai) ir kitų vėžiagyvių yra aukštas kryžminės reakcijos rizikingumas, siekiantis 75%. Mažesnė kryžiminės reakcijos rizika yra tik tarp kiaukutinių ir moliuskinių vėžiagyvių, tokių kaip moliuskai, austrės, šukutės, midijos. Reikia paminėti, jog kryžminė reakcija tarp chitinų (angliavandenių, polisacharidų, iš kurių sudaryti nariuotakojų vabzdžių, vėžiagyvių, voragyvių išoriniai skeletai) dulkėse gali rodyti klaidingus tyrimų atsakymus, kai rodys alergiją jūros gėrybėms be jokių klinikinių simptomų.

Kryžminė reakcija tarp šienligės ir maisto produktų (žiedadulkių-maisto sindromas arba oralinis alergijos maistui sindromas)

Kai kurie žmonės, sergantys šienlige (alerginiu rinitu), suvalgę šviežių vaisių, daržovių, riešutų ar sėklų, turinčių baltymų bei kryžmiškai reaguojančių į žiedadulkes, gali jausti tam tikrus simptomus burnos ertmėje ir gerklose (tokius kaip burnos gleivinės niežulys, paburkimas, lūpų angioedema). Tai apibūdinama kaip oralinis maisto alerginis sindromas. Jis dažnai pasireiškia pacientams, jautriems beržų žiedadulkėms. Šie žmonės negali valgyti žalių obuolių, persikų, vyšnių, morkų, kaulavaisių, lazdyno riešutų.  Taip pat graižažiedžiams alergiški žmonės suvalgę melionų gali jausti nemalonius pojūčius – liežuvio ir burnos ertmės dilgčiojimą bei niežulį, gali atsirasti dilgėlinė ant lūpų ir burnos ertmėje. Tik mažiau nei 3% simptomų gali tapti sistemiamiais arba užsibaigti anafilaksija. Termiškai apdoroti maisto produktai dažniausiai yra toleruojami, mat termiškai apdoroti maisto baltymai suskyla (pvz.: žali obuoliai gali išprovokuoti alerginę reakciją, bet obuolių pyragą galima valgyti be jokių problemų). Paminėtina, jog ne visi šienlige sergantys žmonės gali skųstis oraliniu maisto alergijos sindromu, tačiau daugelis žmonių šį sindromą turi.

Kryžminė reakcija tarp latekso ir maisto produktų

Lateksas gaminamas iš medžiagos, išgaunamos iš gumos medžio, pieno pavidale. Iš latekso gaminami balionai ir pirštinės. Lateksas gali sukelti keletą alerginių ir nealerginių reakcijų. Labiausiai paplitusi alerginė reakcija yra su IgE susijusios alerginės reakcijos lateksui, sukelianti spontaniškas reakcijas, tokias kaip aukščiau aprašytos su IgE susijusios maisto alergijos (dilgėlinė, tinimas, švokštimas ir anafilaksija). Maždaug 30-50 % žmonių, turinčių su IgE susijusių alergijų lateksui, gali jausti simptomus dėl vieno ar net kelių kryžmiškai susijusių su lateksu maisto produktų, tokių kaip bananai, avokadai, kivi, kaštonai. Tačiau bendras IgE reakcijos lateksui paplitimas yra retas ir dėl šios alergijos skundžiamasi tik kontaktiniu jautrumu.

Pabaigai

Organizmo nepageidaujamos reakcijos yra labai idividualios tiek dėl alergijos maisto produktams, tiek dėl kryžminės reakcijos. Todėl dėl papildomos kryžminės reakcijos nustatymo siūlome pasikonsultuoti su alergologu – imunologu. Tik įvertinęs Jūsų ligą alergologas gali pateikti rekomendacijas laikytis ar ne eliminacinės dietos dėl „kaltų“ maisto produktų.


Parengta pagal 2013 m. Sausio 8 d. vaikų alergologės klinikinės imunologės MD. Vaishali Mankad (JAV) publikaciją, skelbtą Vaikų, turinčių alergiją maisto produktams, asociacijos ( Kids With Food Allergies Foundation) puslapyje