Kodėl vaikai gimsta alergiški?

Vis daugiau ir daugiau vaikų gimsta su alergijomis bei augdami jas lyg iš niekur įgyja. Mes nekalbame apie tokias alergijas kaip nuolatinė sloga ar bėrimas, bet kalbame apie sunkios formos alergijas. Kuo toliau tuo alergijos darosi sudėtingesnės, jų pasekmės buna skaudžios, kartais net mirtinos.

Amerikoje iš 40000 apklaustųjų šeimų, iš jų sudaro net 8% šeimų, kurie augina vaiką (iki 18 metų), alergišką maistui. Tyrinai parodė, kad iš jų apie 40% alergijos yra sunkios, o trečdalis yra alergiški daugiau negu vienam produktui. Iš jų apie 25% alergiški riešutams, 21% pienui ir jo produktams bei jūros gėrybėms. Čia kalbame apie stiprias alergijas – tokias kaip, kad užtenka prisilieti prie produkto. Taip pat iš dažnai pasitaikančių alergijos šaltinių yra kiaušiniai, medžių riešutai, kviečiai, soja. Nėra tikslaus atsakymo, kuris paaiškintų:  kodėl tiek daug gimsta ir auga vaikų su vienokios ar kitokios formos alergijomis, kodėl  alergijos tik stiprėja, įgauna vis sunkesnes formas ir kodėl vaikų skaičius nevaldomai didėja.

7 pagrindinės hipotezės, dėl kurių šiandiena mūsų vaikai yra tokie alergiški:

1. Higiena. Tai viena iš hipotezių, kodėl šiandiena gimsta ir auga vis daugiau vaikų su sunkiomis maisto alergijomis. Vaikas auginamas švarioje, sterilioje aplinkoje, tuomet jo autoimuninė sistema paprasčiausiai nebefunkcionuoja, nes jos aplinkoje nėra visai bakterijų, su kuriomis jo kūnas turėtų kovoti. Galiausia į švarią aplinką patekusios bakterijos nėra sunaikinamos, nes autoimuninė sistema nebefunkcionuoja. Gal tiesiog mes per švariai gyvename?
2. Užterstas maistas. Visiems yra žinoma, kad dauguma daržovių ir vaisių yra purškiami įvairiais nitritais, nitratais ir pecticidais, kurie užtikrina ūkininkams gerą derlių, to pasekoje gerą uždarbį. Pesticitai, nitritais ir nitratai keičia mūsų žarnyno fluorą ir dėl šios priežasties mūsų organizmas nebesugeba apdirbti tam tikrų maisto produktų. Dėl šio priežasties gali būti, kad mūsų organizmas nebetoleruoja tam tikrų maisto produktų ir taip išsivysto lengva ar sunki alergija. Spėjama, kad nesveikas maistas, tai priežastis, dėl kurios dauguma vaikų turi astmą.
3. GMO maistas. Alergiją galime įvardinti kaip perdėta reakciją į maistą. Vienas iš pavyzdžių, kai į mūsų organizmą patenka tam tikri baltymai, kurių mūsų organizmas neatpažįsta, tuomet su jais mūsų organizmas kovoja, identifikuodami neatpažįstamus baltymus kaip pavojingais įsibrovėliais. Dažniausiai taip nutinka, kai vartojame genetiškai modifikuotą maistą. Remiantis statistiniais duomenimis:  93% – sojos, 86% – kukurūzų ir 93% – rapsų yra modifikuoti. Šiandiena visa rinka veikia, taip, kad žmogus paprasčiausia nežino ką perka. O soja, kukurūzai bei rapsai šiandiena naudojami labai plačiai. Išvengti modifikuotų produktų turbūt neįmanoma.
4. Pridėtiniai pieno baltymai. Kaip ir minėjome anksčiau – pienas eina kaip numeris 2 alergenas visame pasaulyje. Į pieną yra pridedami baltymai, kurių paprasčiausia mūsų ir mūsų vaikų organizmas nesugeba apdoroti. Įvyksta atmetimo reakcija.
5. Cheminiai valikliai. Cheminius valiklius mes turėtume pakeisti į natūralias valymo priemones, tokias kaip soda arba actas, nes stiprūs cheminiai valikliai paskatina ir sustiprina astmą. Balikliai, amoniakas bei antibakteriniai valikliai kenkia ne tik vaikų bet ir suaugusiųjų kvėpavimo takams.
6. Maisto atsisakymas. Kartais atsisakius pagrindinių alergenų, galite tik pabloginti situaciją. Remiantis padarytais tyrimais: motina – pelė, vartodama žemės riešutus, gali  suteikti apsaugą savo palikuoniams nuo alergijos riešutas, tuomet jos palikuonių organizmas nereaguoja į riešutus. Kalbame apie palikuonių maitinimą krūtimi. Per motinos pieną persiduoda specifiniai antikūnai, kurie apsaugo jos vaiką nuo alergijos.
7. Cezario pjūvis. Remiantis Tarptautinio Sveikatos Instituto duomenis: buvo stebimi ir ištirti 1200 naujagimiai –  kai jiems suėjo 1 mėnuo, 6 mėnesiai, 1 metai bei 2 metai. Suėjus vaikams po 2 metus, kurie gimė nenatūraliai- cezario pjūvio pagalba, vaikai buvo 5 kartus labiau linkę į alergiją, negu tie kurie gimė natūraliai, veikiami įprastinių buitinių alergenų, tokių kaip: gyvūnų pleiskanos bei dulkių erkutės.

Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas reaguoja į maistą, jį beria, vemia ir pan., kuo skubiausiai kreipkitės į gydytoją. Deja, kaip apsaugoti būsimą ar esama vaikuti nuo alergijos, negalime jums tiksliai nusakyti. Išvardinome tik pagrindines hipotezes, dėl kurių galėjo atsirasti būtent jūsų vaikui alergija. Šiandieninė medicina vystosi ypač labai sparčiai ir tikimės, kad artimiausiu laiku sugebėsime užkirsti kelią būsimoms alergijoms.


Šaltiniai:

Discavery Fit & Health Blogs
PBS NewsHours „Food Allergies in Children Becoming More Common, Severe“
P
eanuts in pregnancy may reduce risk of allergy
National Institutes of Health