Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimas ir alergija

Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė.

Maisto alergija

Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkančią medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Organizmas gamina ypatingus antikūnus — imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus. Tuo pačiu metu kraujo ląstelės išskiria medžiagas (pvz., histaminą), sukeliančias dirginimą, uždegimą bei alerginio atsako simptomus.

Žmogui dėl alerginės reakcijos gali:

  • prasidėti sloga,
  • atsirasti akių ar gomurio niežulys,
  • prasidėti čiaudulys, kosulys,
  • atsirasti patinimas — viso kūno ar kai kurių vietų,
  • išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę,
  • sukilti dusulys,
  • pasireikšti vėmimas, viduriavimas.

Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius arba, kai kuriais atvejais, buvus kontaktui su alergizuojančiu produktu, ir ūmūs išlieka iki keleto valandų. Ne išimtis — alergizuojančio produkto kontaktas su nealergizuojančiu gamybinėje aplinkoje.

Džiugina tai, kad tikroji maistinė alergija vargina tik apie 2,5 proc. viso pasaulio gyventojų. Tačiau jei įtariate, jog Jūs esate alergiškas maistui, siūlytume pasikonsultuoti su kvalifikuotu alergologu. Jis paskirs atlikti išsamų kraujo ir odos būklės tyrimą, tiksliai įvertins simptomus bei pritaikys gydymą bei dietą.

Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas“:

  • Pienas
  • Kiaušiniai
  • Kviečiai
  • Žemės riešutai
  • Kiti riešutai
  • Žuvis
  • Jūros gėrybės
  • Soja

Keletas įdomių faktų:

Pastebėta, kad alergija maistui dažniau pasireiškia mažiems vaikams nei suaugusiems. Viena iš priežasčių — nepilnai išsivysčiusi virškinimo sistema, nesugebanti skaidyti ilgų baltymų molekulių, sukeliančių alerginę reakciją. Pvz., įprastų kūdikių tyrelių, mišinių sudėtyje yra ilgų baltymų molekulių, todėl alergiški vaikai toleruoja tik specialius mišinius, kur proteinai jau suskaidyti iki aminorūgščių. Vaikams paaugus ir labiau išsivysčius jų virškinimo sistemai, alergija gali ir išnykti.

Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos? Tiesa ta, kad suskaidyti proteinai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks. Kita vertus, daugelis augalinės kilmės baltymų (esančių vaisiuose ir daržovėse) šildomi suskyla ir praranda savo pirmines savybes, todėl daugelis žmonių, alergiškų žalioms daržovėms, toleruos jas termiškai apdorotas (pvz., virtas).

Suaugusiems alergija maistui dažniausiai pasireiškia burnos alergijos sindromu. Burnos alergijos sindromas – tai maisto alergijos forma, kurios simptomai atsiranda kontakto vietoje – burnos ir ryklės gleivinėje. Šiam sindromui būdinga staigi pradžia – pradėjus valgyti atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, patinimas, paraudimas. Kartu su burnos alergijos sindromu dažnai būna ir alerginis rinitas arba šienligė. Apie 30 proc. suaugusiųjų, alergiškų žiedadulkėms, turi ir burnos alergijos sindromą. Jautrūs beržo žiedadulkėms gali būti jautrūs ir obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdyno riešutams, o jautrūs pelynui – ramunėlėms, gerberoms, saulėgrąžoms ir kitiems graižažiedžiams.

Svarbu prisiminti:

Itin alergizuojantys produktai: kiaušiniai, žuvis, mėsos sultiniai, jūros produktai, ikrai, kviečiai, rugiai, braškės, žemuogės, pipirai, pomidorai, morkos, citrusai, kiviai, ananasai, melionai, persimonai, granatai, kakava, riešutai, medus, grybai, šokoladas, kava.

Vidutiniškai alergizuojantys produktai: grynas pienas, pieno produktai, vištiena, jautiena, ryžiai, avižos, žirniai, grikiai, soja, pupos, burokėliai, bulvės, cukrus, bananai, persikai, abrikosai, vyšnios, erškėtuogės, bruknės, juodieji serbentai.

Silpnai alergizuojantys produktai: rūgusio pieno produktai, triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai, kukurūzai, miežiai, perlinės kruopos, žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai.

Dažnai alergiją sukelia maisto produktai su priedais — dažikliais, aromatizatoriais, emulgatoriais, konservantais, skonio priedais („suaugusiųjų“ jogurtai, vaisių sultys, greito paruošimo sriubos ir košės, gazuoti gėrimai ir kt.).

Maisto netoleravimas

Kitaip nei alergija, maisto netoleravimas yra ne tokia aiški ir pakankamai kontraversiška sritis. Dažnai vyrauja nuomonė, jog netoleravimas nėra taip svarbu, nes dažniausiai net neįtariama, kad jis yra. Nors nuolatiniai negalavimai ir varginanti sveikatos būklė žmogų išsekina ir kenkia ne tik darbingumui, bet ir socializacijai.

Galima pasidžiaugti, jog specialistai, paskatinti daugybės žmonių, kenčiančių nuo įvairių gastroenterologinių ligų, vis dažniau organizuoja maisto netoleravimo srities klinikines studijas.

Maisto netoleravimas yra paprasčiausiai mažesnės reakcijos į valgomą maistą pasekmė (reakcija gali trukti valandas, dienas ir net savaites). Dažniausiai ji pasireiškia chroniškomis uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), celiakija, migrena, artritu ar odos problemomis. Simptomai gali trukti valandų valandas, dažnai pastebimi ir kitą dieną. Tačiau, kaip dažnai nutinka, netoleruojant keleto produktų bei tuo pat metu vartojant daug maisto produktų, nustatyti netoleranciją kažkuriam konkrečiam iš jų sudėtinga. Sudėtinga įvertinti, ar netoleruojamo produkto vartojimas yra chroniškos ligos pasekmė.

Žmonėms, besiskundžiantiems maisto produktų netoleravimu, dažniausiai simptomai yra neaiškūs, dėl to diagnozuoti jų kilmę ne visada paprasta. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, mieguistumu, prislėgtumu, apsunkusiu, išsipūtusiu pilvu. Šie nusiskundimai dažnai pasireiškia greta pagrindinių problemų, susijusių su žarnyno, odos, sąnarių ir galvos skausmais. Be to, maisto netoleravimo varginamas žmogus dažnai jaučia bei įvardina ne vieną, o daugelį iš šių simptomų.

Šiuolaikinio gyvenimo tempas, priverčiantis rinktis maisto produktus iš dažnai pasikartojančios tos pačios rūšies maisto grupės (pvz., makaronai, duona, kruopos), taip pat gali išprovokuoti maisto netoleravimą. Valgome greitai, neduodami organizmui užtektinai laiko įsisavinti maistą. Kai kurių žmonių organizme yra nepakankamas kiekis enzimų (fermentų) maistui virškinti. Pvz., netoleruojantys laktozės, kai virškinamasis traktas negamina laktozės enzimų, suskaidančių piene esančią laktozę (t. y. piene dominuojantis cukrus). Kiti reaguoja į chemines medžiagas, kofeiną, salicilatus ar histaminus, kurie naudojami maisto produktų auginime bei gamyboje (pvz., braškės, šokoladas, sūris).

Dar vienas maisto netoleravimo šaltinis — maistiniai priedai, suvartojami kaip sudėtinė produkto dalis. Dažniausiai apibūdinami vienu pavadinimu — sulfitai, o maisto pramonėje vartojami pailginti produkto galiojimo laiką. Jie gali būti aptinkami vaisių gėrimuose bei vynuose. Sulfitai — tai sieros dioksidas (SO2) apsaugantis gėrimą nuo oksidacijos.

Leistinų vartoti produktų, kuriuos įsigyjame, valgome, geriame, nuolatinis sekimas, netoleruotinų produktų eliminavimas iš kasdieninės dietos — tai „aukso viduriukas“, labai varginanti kasdieninė veikla, siekiamybė žmonių, besirūpinančių savo ir artimųjų sveikata.

Nors maisto netoleravimas nepasižymi tokia staigia ir stipria reakcija kaip klasikinė maisto alergija, vis dėlto patartina išsitirti maisto netoleravimą. Rekomenduotina kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Svarbu prisiminti:

  • Reakcija į netoleruojamą maistą, simptomai gali išryškėti net praėjus keletui dienų.
  • Simptomų keletas ir jie labai skirtingi: migreninis galvos skausmas, išpūstas pilvas, viduriavimas, apatiškumas ar bendra prasta savijauta.
  • Cheminių medžiagų panaudojimas gamyboje (kofeinas, salicilatai, monosodium gliutamatai) arba natūraliai esančių produktuose, pavyzdžiui, histaminų, gali sukelti maisto netoleravimo reakcijas.

Prieš nuspręsdami pradėti netoleruotinų produktų dietą, pasikonsultuokite su kompetentingu specialistu (šeimos gydytoju, dietologu, gastroenterologu ir pan).

Jeigu Jus vargina kurie nors žemiau išvardinti negalavimai ir dėl jų jau esate kreipęsi pas savo gydytoją, tačiau diagnozė liko neaiški, tai gali būti dėl maisto netoleravimo:

  • Artritas
  • Astma
  • Bronchitas
  • Celiakija
  • Depresija
  • Dėmesio sutrikimo sindromas
  • Dirglios žarnos sindromas
  • Fibromialgija
  • Galvos skausmai
  • Gastritas
  • Hiperaktyvumas
  • Lėtinio nuovargio sindromas
  • Malabsorbcijos sindromas
  • Miego sutrikimai
  • Migrena
  • Nemiga
  • Nerimas
  • Odos niežulys, egzema
  • Pilvo pūtimas
  • Prakaitavimas naktį
  • Skysčių susilaikymas
  • Svorio kontrolės problemos
  • Uždegiminės žarnyno ligos
  • Vidurių užkietėjimas
  • Viduriavimas.
X