Alergija maistui

Alergija maistui

shutterstock_285849725Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkančią medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Organizmas gamina ypatingus antikūnus – imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus. Tuo pačiu metu kraujo ląstelės išskiria medžiagas (pvz., histaminą), sukeliančias dirginimą, uždegimą bei alerginio atsako simptomus.

Nepageidaujamos reakcijos į maistą skirstomos į toksines ir netoksines – imuninės (maisto alergija) ir neimuninės (maisto netoleravimas) kilmės reakcijas. Maisto alergija, terminas apibūdinantis reakcijas, kurias sukelia maistas ar maisto komponentai, ir kurios pasireiškia dėl organizmo apsauginės imuninės sistemos. Reakcijos, kurių atsiradimui žmogaus imuninė organizmo sistema neturi įtakos, vadinamos maisto netoleravimu.

Yra du skirtingi masto alergiją sukeliančių imuninių reakcijų tipai. Reakcijos, dalyvaujant imunoglobulinui E (IgE) ir jam nedalyvaujant (be IgE).

Svarbiausia žmogaus imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo svetimų medžiagų gaminant antikūnius. Maisto alergenas patekęs į organizmą aktyvuoja apsauginę (imuninę) organizmo sistemą ir ši pradeda gaminti specifinius IgE antikūnus prieš tam tikrus maisto baltymus. Alergenai reaguoja su IgE ir šios reakcijos metu organizme išsilaisvina biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, vadinamos mediatoriais. Tokiu būdu yra pažeidžiami audiniai sukeliantys alergines reakcijas, kurios gali vykti bet kurioje organizmo vietoje.

Žmogui dėl alerginės reakcijos gali:

  • prasidėti sloga,
  • atsirasti akių ar gomurio niežulys,
  • prasidėti čiaudulys, kosulys,
  • atsirasti patinimas — viso kūno ar kai kurių vietų,
  • išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę,
  • sukilti dusulys,
  • pasireikšti vėmimas, viduriavimas.

Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius arba, kai kuriais atvejais, buvus kontaktui su alergizuojančiu produktu, ir ūmūs išlieka iki keleto valandų. Ne išimtis — alergizuojančio produkto kontaktas su nealergizuojančiu gamybinėje aplinkoje.

Džiugina tai, kad tikroji maistinė alergija vargina tik apie 2,5 proc. viso pasaulio gyventojų. Tačiau jei įtariate, jog Jūs esate alergiškas maistui, siūlytume pasikonsultuoti su kvalifikuotu alergologu. Jis paskirs atlikti išsamų kraujo ir odos būklės tyrimą, tiksliai įvertins simptomus bei pritaikys gydymą bei dietą.

Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas“:

  • Pienas
  • Kiaušiniai
  • Kviečiai
  • Žemės riešutai
  • Kiti riešutai
  • Žuvis
  • Jūros gėrybės

Alergija jūros gėrybėms

Alergija jūros gėrybėms būdingesnė suaugusiems nei vaikams. Dažnai žmonės jautrūs įvairių rūšių jūros gėrybėms, kurios sukelia rimtas alergines reakcijas — tai įvairios krevetės, omarai, krabai, austrės, vėžiai, moliuskai, jūros šukutės ir kt.

Alergija sojai

Alergija sojai ypač dažna tarp vaikų. Vaikučiui augant alergija „išaugama“ ir reta tarp suaugusiųjų. Alergijos sojai simptomai labai panašūs į alergiją pienui. Kartais tas pats žmogus gali būti alergiškas ir sojai, ir pienui.

Soja vartojama daugelyje pagamintų ir parduotuvėse parduodamų produktų. Etiketėse ji gali būti įvardijama labai įvairiai, kartais net „užslėpta“, pvz., hidrolizuotas augalinis aliejus, augalinis aliejus ir lecitinas.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad rafinuotas sojų aliejus (pagrindinis augalinio aliejaus komponentas) yra saugus alergiškiems žmonėms, nes rafinavimo metu pašalinami alergiją sukeliantys proteinai.

Bet kokiu atveju prieš vartodami soją ar jos produktus pasikonsultuokite su gydytoju.

Alergija karvės pienui

Dažnai alergija karvės pienui yra painiojama su laktozės netoleravimu, todėl labai svarbu mokėti jas atskirti.

Alergija karvės pienui, dažniausiai pasireiškianti nuo gimimo, yra imunologinė neigiama reakcija į vieną ar daugiau karvės pieno proteinų. Šiuos proteinus imuninė sistema atmeta, sukeldama alerginę reakciją ar, retais atvejais, anafilaksijos priepuolius (kai, dažniausiai praėjus vos keletui minučių po alergeno poveikio, visas organizmas stipriai sukrečiamas).

Laktozės netoleravimas nepaliečia imuninės sistemos, tačiau sukelia didelį diskomfortą, nors ir neišprovokuojantį gyvybiškai pavojingų reakcijų.

Žmonėms, kuriems diagnozuota alergija karvės pienui, pastebimi gastroentetiniai (poveikis skrandžiui ir plonajai žarnai), dermatologiniai ir kvėpavimo sutrikimo simptomai. Jei įtariate, jog Jūs ar Jūsų šeimos nariai alergiški karvės pienui, patarimų ir pagalbos turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją, dietologą ar alergologą.

Atkreipkite dėmesį, jog nelaktoziniai produktai netinka tiems, kuriems diagnozuota alergija pienui. Alergizuoja visi pieno produktai — pienas, jogurtas, sviestas, sūris ar net pieniškas šokoladas. Jei vengiant alergeno yra taikoma dieta, reikėtų nevartoti maisto produktų, kuriuose paprastai yra pieno produktų: virtos dešros (jos gaminimui naudojama gyvulių kraujo plazma, serumas), pyragų, kai kurių sriubų, padažų, bulvių traškučių, greito maisto. Kai kurie šaltiniai teigia, jog pienui alergiškiems žmonėms nepatartina vartoti ir jautienos. Pienas bei jo produktai — pagrindinis kalcio šaltinis. Nevartojantiems pieno žmonėms reikia numatyti produktus, kurie kompensuotų galimą kalcio trūkumą organizme.

ĮDOMU

  • Alergija pienui yra labiausiai paplitusi alergijos maistui rūšis, o ypač tarp vaikų. Būdingesnė vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu.
  • Alergija pasireiškia apie 2–7 proc. kūdikių, tačiau 85–90 proc. mažųjų išauga ją iki 3–5 metų amžiaus.
  • Alergija pienui visą gyvenimą išlieka tik penktadaliui žmonių.
  • Alerginę reakciją gali išprovokuoti ir labai mažas pieno produkto kiekis. Net motinos pienas gali alergizuoti kūdikį, jei prieš tai ji vartojo karvės pieno produktų.
  • Vienintelis pieno alergijos gydymas ir šiuo metu medicinos bendruomenės pripažintas — visiškas pieno proteinų vengimas. Visų pirma mamos, maitinančios kūdikius, turėtų nevartoti pieno produktų. Jei neigiami simptomai išlieka, nors vaikas yra maitinamas pieno mišiniais, tada vartojami pieno pakaitalai tam, kad vaiko mityba būtų subalansuota. Alergijos pienui galima išvengti duodant kūdikiams hipoalerginių mišinių, kurie sudaryti iš hidrolizuotų baltymų arba aminorūgščių. Ryžių, sojų pienas ar kiti pieno gėrimai vartojami vyresnių vaikų arba suaugusiųjų mitybai, tačiau nerekomenduojami kūdikiams.
  • Kai kurie gamintojai gamina vaisių sultis, kuriose yra ir kalcio, o tai suaugusiems ar vyresniems vaikams gali būti alternatyva pienui.

Norėdami įsigyti produktų be pieno arba be laktozės spauskite čia.

Alergija kiaušiniams

Kiaušiniai yra vartojami kepti, virti ar net žali bei kaip populiarūs pamėgtų maisto produktų ingredientai. Alergija kiaušiniams, ypač jų baltymams, yra viena iš dažniausių vaikiškame amžiuje pasireiškiančių alergijų. Nors daugiau nei pusė kiaušiniams alergiškų vaikų ją išauga iki 3–5 metų amžiaus, deja, kartais alergija išlieka ir vyresniame amžiuje. Alerginės reakcijos gali būti įvairios ir ekstremalios — nuo išbėrimų iki skrandžio veiklos sutrikimų. Anafilaksinė reakcija, kai atsiranda raumenų skausmai, tinimai, kvėpavimo sutrikimai bei krenta kraujo spaudimas, pasitaiko tik retais atvejais.

Alergiją kiaušiniams sukelia jų baltyme esantys proteinai. Nors dažniausiai sutinkama alergija yra kiaušinio baltymui, tačiau pasitaiko atvejų, kai alergizuoja ir kiaušinio trynio proteinai.

Puikus sprendimas kiaušiniams alergiškiems žmonėms — produktas „No egg“ — natūralaus kiaušinio pakaitalas. Jis be kiaušinių priedų, cholesterolio, vienas pakelis gali pakeisti 66 natūralius vištų kiaušinius. Dėl sumažinto riebalų kiekio šis pakaitalas puikiai tinka pyragaičiams, sausainiams, blynams ruošti bei daugeliui kitų patiekalų, kurių gaminimui reikalingi kiaušiniai.

Norėdami įsigyti kiaušinio pakaitalų spauskite čia.

Alergija kviečiams

Alergiją sukelia kviečiuose esantys baltymai, todėl alergiškiems žmonėms dažniausiai siūloma rinktis dietą be gliuteno (be glitimo).

Nors kviečiams, priklausantiems labiausiai alergizuojančių maisto produktų aštuntukui, jautriausi yra maži vaikai ir alergija jiems nustatoma dažniausiai, ji gali prasidėti sulaukus bet kokio amžiaus. Alergija kviečiams, kaip ir bet kuri kita alergija, yra neadekvati organizmo reakcija į svetimus baltymus, gaunamus su maistu. Kviečiai alergiškam žmogui gali sukelti įvairių negalavimų, kurie po produkto vartojimo pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar keletui valandų. Tai gali būti odos paraudimas, bėrimas, egzema ar atopinis dermatitas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas, nevirškinimo jausmas, gali kamuoti pilvo spazmai, galvos skausmai, alerginė sloga, dusimas, švokštimas, astma, konjunktyvitas (akių uždegimas), liežuvio, lūpų patinimai ar net ištikti anafilaksinis šokas.

Geriausias alergijos kviečiams gydymas yra vengti kontakto su alergenu. Bet alergijos kviečiams atveju tai nėra labai lengva, nes kviečiai yra daugybės maisto produktų sudėtinė dalis, jie itin plačiai vartojami maisto pramonėje. Todėl alergiški žmonės turėtų atidžiai stebėti maisto etiketes ir turi žinoti produktus, kuriuose paprastai būna kviečių, bei juos vartoti itin atsargiai. Štai šie produktai:

  • Meduoliai
  • Keksai
  • Spurgos
  • Pyragai
  • Pyragaičiai
  • Sausainiai
  • Krutonai
  • Sausiukai (džiovintos duonos gabaliukai)
  • Vafliai
  • Blynai
  • Picos
  • Riestainiai
  • Koldūnai
  • Tortilijos ir takos (jos kai kada būna iš kukurūzų, bet Lietuvoje dažniausiai iš kviečių)
  • Pitos paplotėliai
  • Duonos lazdelės
  • Makaronai
  • Įvairūs kepiniai su mėsos, daržovių, sūrio įdaru
  • Pudingai ir kai kurie desertai
  • Užkandžiai (traškučiai, trapučiai, krekeriai, vaisių batonėliai)

Alergiją sukelia kviečiuose esantys baltymai, todėl alergiškiems žmonėms dažniausiai siūloma rinktis dietą be gliuteno.

Norėdami įsigyti produktų be gliuteno (be glitimo) spauskite čia.

Alergija riešutams

ŽEMĖS RIEŠUTAI Nors riešutai iš tiesų yra ankštinis augalas, jie — vienas iš dažniausių maisto alergenų, galinčių sukelti rimtas alergines reakcijas ir anafilaksinį šoką. Alergijai pasireikšti užtenka ir labai mažo kiekio alergeno, todėl ant daugelio konditerijos gaminių etikečių rašoma, kad jų sudėtyje „gali būti žemės riešutų pėdsakų“. Tai gali būti pavojinga labai jautriems žmonėms.

Alergija žemės riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Žemės riešutams alergiški žmonės taip pat gali būti jautrūs sojų pupelėms, pupoms, žirniams, lubinams bei kitiems ankštiniams augalams dėl jų sudėtyje esančių bendrų alergenų.

KITI RIEŠUTAI Alergijas gali sukelti graikiniai, lazdyno, bertoletijos, pekano, makadamijų, kedro, anakardžių riešutai, migdolai bei kaštainiai. Tačiau šios alergijos dažniausiai nebūna stiprios ir tik retais atvejais sukelia anafilaksiją. Vienas asmuo gali būti alergiškas kelioms skirtingoms riešutų rūšims. Tada reikėtų ypač atsargiai vartoti riešutų aliejų. Prieš riešutų ar iš jų pagamintų patiekalų vartojimą būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.

X