Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas

Anafilaksija –  tai gyvybei grėsminga, ūmiai besivystanti alerginė reakcija, kuri paprastai paveikia dvi ar daugiau organų sistemų, pavyzdžiui, odą, kvėpavimo takus, plaučius, skrandį, širdį. Reakcijos gali būti mirtinos. Anafilaksinis šokas dažniausiai iššaukiamas dėl alergijos maistui, vaistams, lateksui, fiziniam krūviui, šalčiui ir vabzdžių įkandimams/įgėlimams. Anafilaksinį šoką reikia skirti nuo apalpimo, kurio metu pulsas centrinėse arterijose išlieka nepakitęs. Kartais anafilaksija arba anafilaksinis šokas vystosi palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu (pvz., vabzdžio įgėlimo), tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Kokie simptomai pasireiškia ištikus anafilaksiniam šokui? Tai – pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimas, dilgėlinė, lūpų, liežuvio ar odos ištinimas, blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, krūtinės skausmai, silpnas periferinis pulsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Tyrimų duomenimis, anafilaksija dažniausiai paveikia:

  1. Kvėpavimo sistemą (73%)
    2. Odą (61%)
    3. Širdies kraujagyslių sistemą (24%)
    4. Neurologinę sistemą (15%)
    5. Virškinamąjį traktą (7%)

1 iš 6 asmenų, patyrusių anafilaksinį šoką, anksčiau sirgo astma, kuri padidina komplikacijų tikimybę. Anafilaksija gali įvykti bet kurio amžiaus žmogui. Anafilaksinės reakcijos maistui yra dažnesnės vaikams, o vabzdžių įgėlimui bei vaistams – suaugusiesiems. Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai (nestabili paciento būklė):

  1. Gerklų edema (Kvinkės edema gerklų srityje, angioedema viršutinių kvėpavimo takų srityje): patinsta veidas, kaklas, sunku įkvėpti, atsiranda stridoras.
    2. Bronchų spazmas(astminė būklė): dusulys, sunku iškvėpti, švokščiantis kvėpavimas.
    3. Plaučių edema: dusulys, padažnėjęs kvėpavimas.
    4. Anafilaksinis šokas: silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

Deja, nėra vaistų (taip pat ir prevencinių), kurie padėtų išvengti anafilaksijos. Pacientams, kurie yra rizikos grupėje dėl anafilaksinio šoko ištikimo, būna išrašomas epinefrinas, dar žinomas kaip adrenalinas, kuris naudojamas tada, kai ištinka anafilaksija. Tyrimų metu paaiškėjo, kad žmonės, kuriems buvo išrašytas epinefrinas, jo, deja, nesinešioja su savimi, nors ir privalėtų tai daryti. Tyrėjai išsiaiškino, kad tik 11% asmenų anafilaksijos šoko metu turėjo adrenaliną su savimi ir tik 10% skambino pagalbos linija. Pastebima, kad yra didelė prevencinės informacijos stoka žmonėms apie anafilaksinį šoką. Anafilaksija gali išikti bet kur, ir tėvai, mokytojai bei kaimynai gali būti netikėtai užklupti šios būsenos, su kuria jie turėtų mokėti susitvarkyti. Nors didesnė anafilaksijos šoko dalis (54%) ištinka būnant namuose, tačiau labai dažnai namuose nebūna reikalingų priemonių šokui suvaldyti. Statistika rodo, kad be namų, šokas gali ištikti ligoninėje (13%), giminaičių ar draugų namuose (6,4%), darbe (6,1%), kavinėje (6,1%) ar mokykloje (2,6%). Visų aplinkinių vaidmuo stengiantis sutramdyti anafilaksiją yra labai svarbus, todėl visi turėtų žinoti, ką daryti ištikus tokiai situacijai:

  • nutraukti kontaktą su alergenu;
  • nepasimesti ir neišsigąsti;
  • jeigu žmogus jaučia silpnumą, svaigsta galva – paguldykite žmogų ir kojas pakelkite aukščiau nei jo galva;
  • jei nukentėjusįjį pykina, paverskite ant šono, kad vėmimo atveju jis nepaspringtų;
  • suleisti adrenalino;
  • duoti išgerti antihistamininių vaistų;
  • iškviesti pagalbą.
X