Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas

dilgeline2Atopinis dermatitas arba atopinė egzema, neurodermitas – lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi niežtintys uždegiminiai odos židiniai. Ši liga sudaro apie 2–5% odos ligų. Dažniausiai lygiagrečiai pažeidžiamos ir kitos organizmo sistemos: gali prasidėti alerginė sloga, bronchinė astma. Atopinis dermatitas – tai dažna liga, ypač paplitusi tarp vaikų. Per pastaruosius penkerius metus suaugusiųjų sergamumas beveik nepakito, o tarp vaikų – išaugo net du kartus. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, ši liga nustatyta apie 4 proc. Lietuvos vaikų, nors šios ligos požymių turi dvigubai daugiau vaikų, o jos simptomų rasta net 17 proc. vaikų.

 

Atopinis dermatitas pagal savo eigą skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų. Lengva ligos forma pasireiškia niežėjimu, tačiau ne tokiu stipriu, kad sukeltų miego sutrikimus. Ant sergančiojo odos nėra nukasymų ar nutrintų vietų. Vidutinio sunkumo atopinio dermatito sukeliamas niežulys yra ženkliai stipresnis, ligonis dėl niežėjimo dažnai prabunda naktį, kai kur ant jo odos atsiranda nukasymų ir šiek tiek hemoraginių šašelių. Esant sunkiai ligos formai žmogus dėl itin didelio niežėjimo pabunda kiekvieną naktį. Ant jo kūno yra daug nukasymų, nutrintų vietų, šašų.

Alergija maistui. Kuo ji susijusi su atopiniu dermatitu?

Alergija maistui nustatoma 6-8% žmonių, dažniausiai 1-2 gyvenimo metais. Dažniausi maisto alergenai: kiaušinis, pienas, kviečiai, soja, riešutai, žuvis.
Alergija maistui kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia odoje (atopiniu dermatitu) arba virškinamajame trakte (alerginiu eozinofiliniu ezofagitu, gastroenterokolitu, baltymų sukelta enteropatija).
Kryžminės reakcijos tarp maisto ir žiedadulkių alergenų galimos tarp: beržo ir obuolio, lazdyno riešuto, kivio, kviečio ir saliero, meliono ir kt.

Aplinkos alergenai taip pat turi įtakos atopinio dermatito simptomatikai:

  • namų dulkių erkės;
  • žiedadulkės;
  • naminių gyvūnų plaukai, plunksnos;
  • žuvų maistas;
  • mikroskopiniai grybai (pelėsiai).

Atopinio dermatito atsiradimui arba jo paūmėjimui įtakos gali turėti:

  • Kontaktiniai alergenai (ypatingai suaugusiems), tokie kaip nikelis lateksas, chromas, lanolinas, vietiniai odos gydymo ir priežiūros preparatai, parfumerija ir kosmetika;
  • šarminių muilų vartojimas, nepakankamas oro drėgnis, netinkamo pH kūno priežiūros priemonės ar net įgimtas odos sausumas;
  • Odos infekcijos (tokios kaip bakterinės (ypač auksinio stafilokoko S. Aureus), grybeliai, virusai;
  • Odos dirgikliai (vilna, sintetika, skalbimo milteliai, detergenai, statybinės medžiagos, karštis, šaltis;
  • Netinkamas klimatas, prakaitavimas;
  • Emocinė įtampa.

Pastarieji teiginiai – iš alergologų-imunologų klinikinių atvejų analizių išvadų:

„TIK TEISINGA alergijos maistui DIAGNOSTIKA užtikrina teisingą subalansuotos dietos parinkimą.“
„Atopinis dermatitas yra dažniausia alergijos maistui išraiška kūdikiams.“
„Karvės pieno, kiaušinio baltymas, kviečių ir kitų grūdinių, sojos, ankštiniai, riešutų, citrusinių vaisių, žuvies ir kirų jūros produktų alergenai yra dažniausi maisto alergenai kūdikiams.“
„Eliminacinė dieta – tai dieta be alergiją sukėlusio maisto produkto yra vienintelis etiologinis atopinio dermatito su alergija maistui gydymo būdas.“
„Alergija maistui nustatoma odos alerginiais mėginiais su maisto alergenais. Naudojami odos dūrio ir aplikaciniai (lopo) mėginiai. Provokacinis mėginys patvirtina alergiją maistui ir leidžia nustatyti slenkstinį alerginės reakcijos nesukeliantį alergeno kiekį, vėliau patvirtina alergijos išnykimą (tolerancijos atsiradimą).“
„Kraujo tyrimai atliekami nustatyti specifinius E klasės imunoglobulinus (IgE) prieš maisto alergenus. Dieta be alergiją sukėlusio maisto produkto yra svarbiausias gydymo būdas, padedantis įgyti toleranciją alergenui.“

X