Nesotieji augaliniai aliejai: gerai?

Nesotieji augaliniai aliejai: toksiški
Imunodeficitas (imuninės sistemos silpnumas) gali būti įvairių formų. AIDS, pavyzdžiui, susijęs su įgytu imunodeficitu, o ne įgimtu. Spinduliuotė ir augaliniai aliejai gali sukelti įgytą imunodeficitą. Nesotieji aliejai, ypač polinesočiosios riebalų rūgštys, taip susilpnina imuninės sistemos funkcijas, kad panašią žalą sukelia radiacija, hormonų disbalansas, vėžys, senėjimas ar virusinės infekcijos. Žiniasklaida jau seniai aptarinėja narkotikų ir lytiškai plintančių ligų sukeliamą imunodeficitą, tačiau kolkas nekalbama apie augalinių aliejų sukeltą imunodeficitą.
Nesotieji aliejai: kai aliejus sotusis, reiškia, kad to aliejaus molekulė turi visus vandenilio atomus, kuriuos ji gali ir turi turėti. Nesotieji reiškia, kad kai kurie vandenilio atomai buvo pašalinti, o tai atveria molekulės struktūrą taip, kad ji tampa lengvu taikiniu laisviesiems radikalams. Laisvieji radikalai – reaktyvūs molekulių fragmentai, kurie gali atsirasti net sveikoje ląstelėje ir jai pakenkti. Kai nesotieji aliejai yra veikiami laisvųjų radikalų, jie gali sukelti grandinines reakcijas ląstelėje, kuri dėl žalingo radikalų poveikio ima senti.
Aliejų aitrumas atsiranda kai jie yra veikiami deguonies ne tik organizme, bet ir butelyje, kuriame laikomas aliejus. Kenksmingi laisvieji radikalai jau būna susiformavę ir būna sunaudojamas deguonis.
Nepakeičiamosios riebalų rūgštys, linolo ir linoleno rūgštys, pagal literatūros šaltinius, turėtų turėti vitaminų statusą ir juos reiktų būtinai suvartoti su maistu. Tačiau mūsų organizmas yra pajėgus pats sintetinti nesočiuosius riebalus, kai negauname nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Tad jos nėra nepakeičiamos, tiesiog neteisingai parinkta terminologija.
Augaliniai aliejai pavojingi Jūsų sveikatai. Apie kokius aliejus čia kalbama?
Prie labiausiai kenkiančių aliejų priskiriami: sojų pupelių aliejus, kukurūzų aliejus, dygminų aliejus, rapsų, sezamų, saulėgrąžų aliejai, palmių aliejus ir visi kiti aliejai, kurie pažymėti kaip „nesotieji“ arba „polinesotieji“ riebalai. Migdolų aliejus, kuris naudojamas daugelyje kosmetikos gaminių, taip pat yra nesotusis.
Chemiškai, šiuos aliejus pavojingais padaro pačios polinesočiosios riebalų rūgštys. Didelės koncentracijos šie nesotieji riebalai randami daugelyje sėklų ir gyvūninių riebalų sudėtyje, jei gyvūnai maitinosi tuo maistu, kuriuose buvo minėtų riebalų. Švieži aliejai, nesvarbu, ar šalto spaudimo ar naudojami kaip augalinė medžiaga, iš esmės yra toksiški, ir jie toksiški tikrai netampa dėl kažkokių maisto pramonės subtilybių. Šie pavojingi aliejai dar kitaip vadinami būtinosiomis riebalų rūgštimis arba vitaminu F, tačiau ši savoka, kad jie yra nepakeičiami, buvo paneigta daugiau nei prieš 50 metų.
Linolo ir linoleno rūgštys, nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir kitos polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios yra maiste, duodamame kukurūzų ir sojų pupelių pavidale, kiaulių šėrimui, kad būtų kuo greičiau „nupenėtos“. 1940 metais cheminiai toksinai buvo naudojami slopinti kiaulių skydliaukių funkcijoms, kad jos priaugtų daugiau svorio suvartojant mažesnį kiekį maisto. Po kurio laiko buvo nustatyta, kad šie cheminiai toksinai – stiprūs kancerogenai. Todėl nuspręsta, kad šiuos toksinus reiktų pakeisti kukurūzų ir sojų pupelėmis, nes jos turėjo tokias pačias skydliaukę veikiančias savybes, todėl gyvūnai ir toliau buvo penimi už mažą kainą. Gyvūniniai riebalai chemiškai tampa panašūs į riebalus, esančius jų maiste. Šie aliejai gaunami iš sėklų, tačiau jų gausa mėsoje sukelė tikrą painiavą ir pakeitė supratimą apie gyvūninius riebalus. Kiaulių lašiniai vis dar vadinami sočiaisiais riebalais, tačiau atsižvelgiant į tai, kuo buvo maitinamos kiaulės, šis teiginys ne visada gali būti teisingas.
Kaip šie aliejai kenkia mūsų sveikatai?
Visos kūno sistemos gali nukentėti nuo šių aliejų pertekliaus. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji: augalai gamina aliejų kaip apsauginę priemonę, ne tik tam, kad kauptų energiją sėklos išdaiginimui. Kad augalas apsaugotų savo sėklas nuo gyvūnų, kurie jas valgo, aliejai blokuoja virškinimo fermentus gyvūnų skrandžiuose. Virškinimas yra pagrindinė mūsų funkcija, ir evoliucijos metu kitos sistemos susikūrė virškinimo sistemos dėka. Rezultatas toks, daugelis sistemų būna pažeidžiamos kartu su virškinimo sistemos sužalojimu.
Kita priežastis yra ta, kad sėklos dažniausiai sudygsta anksti pavasarį, todėl jų energijos saugyklos turi būti prieinamos net žemoje temperatūroje ir jų paprastai neturi likti karštą vasaros dieną. Nesotieji aliejai yra skysti esant žemai temperatūrai, ir jei yra būtini organizmams, kurie gyvena žemoje temperatūroje. Pavyzdžiui, žuvis būtų sustingusi šaltame vandenyje, jei jos organzime būtų sočiųjų riebalų. Šie aliejai greitai apkarsta (spontaniškai oksiduojasi), kai yra šilta ir veikia deguonis. Sėklose yra nedidelis kiekis vitamino E, kuris atitolina apkartimą. Kai šie aliejai patenka į mūsų audinius, kuriuose temperatūra yra ganėtinai aukšta ir nuolat gaunamas deguonis, oksidacija yra žymiai didesnė nei ji būtų sėklose. Šie oksidaciniai procesai gali pakenkti fermentams ir kitoms ląstelių dalims, ypač jų gebėjimui gaminti energiją.
Fermentai, kurie skaido baltymus, yra slopinami nesočiųjų riebalų rūgščių. Šie fermentai reikalingi ne tik baltymų virškinimui, bet ir skydliaukės hormonų gamybai, krešulių pašalinimui ir imunitetui. Didėja rizika, kad nenormaliai krešės kraujas, atsiras uždegimas, imuninės sistemos deficitas, šokas, senėjimas, nutukimas ir vėžys. Sumažėja progesterono kiekis. Kadangi nesotieji riebalai blokuoja baltymų virškinimą skrandyje, žmogus gali nusilpti, net jei ir pažiūros valgo sveikai ir pakankamai.
Augalai gamina nemažai apsauginių medžiagų, kad nebūtų suvalgyti ar sužaloti gyvūnų ir vabzdžių. Jie gamina savus pesticidus. Šią funkciją turi ir sėklos. Be šio natūralaus pavojingumo, augalai apipurškiami pramoniniais pesticidais, kurie gali patekti į sėklų aliejų.
Žalą lemia ne polinesočiųjų riebalų kiekis, bet jų ir sočiųjų riebalų santykis. Kuo šis santykis didesnis, tuo organizmui daroma žala didesnė. Įdomi sąveika vyksta tarp šių aliejų ir hormono estrogeno. Pavyzdžiui, jaunystėje brendimas prasideda tada, kai estrogeno kiekis būna padidėjęs arba kai nemažas kiekis šių riebalų būna gaunama su maistu. Tai turbūt yra ir vėžio atsiradimo faktorius. Visos organizmo sistemos gali nukentėti nuo šių aliejų pertekliaus. Skiriamos trys pagrindinės žalos rūšys: hormonų disbalansas, žala imuninei sistemai ir oksidaciniai pažeidimai.
Kaip jie sukelia hormonų disbalansą?
Yra daug hormonų pokyčių, kuriuos sukelia nesotieji riebalai. Lengviausiai suprantamas šių riebalų skydliaukės slopinimas. Nesotieji riebalai blokuoja skydliaukės hormonų sekreciją, jų judėjimą kraujotakos sistemoje ir audinių atsaką į šiuos hormonus. Kai skydliaukės hormonai neatlieka savo funkcijų, organizmas yra priverstas kelti estrogeno kiekį. Skydliaukė atlieka labai svarbią funkciją – galiną apsauginius hormonus: progesteroną ir pregnenoloną. Tad šių hormonų kiekis sumažėja, kai būna sutrikdoma skydliaukės veikla. Skydliaukės hormonai taip pat atsakingi už cholesterolio kiekio mažinimą, todėl, jei blokuojama skydliaukės funkcija, be abejo, pakils ir cholesterolio kiekis.
Kaip jie pažeidžia imuninę sistemą?
Augalinis aliejus yra pripažįstamas kaip narkotikas imuninei sistemai už tai, kad jie kenkia imuninei sistemai. Seniau augaliniai aliejai buvo naudojami vėžiu sergantiems pacientams maisto gamybai, tačiau buvo pastebėta, kad nesotieji riebalai tik dar labiau susilpnindavo imuninę sistemą. Po organų transplantacijos injekcijoms į veną naudojamas augalinių aliejų ir vandens mišinys, tam, kad būtų susilpnintas organizmo imuninės sistemos atsakas ir taip būtų išvengiamas persodintų organų atmetimas. Naudojant maiste esančius nesočiuosius riebalus, žala imuninei sistemai tokia pati, nes nesotieji riebalai tiesiogai žudo baltuosius kraujo kūnelius.
Kaip jie sukelia oksidacinę žalą?
Nesotieji riebalai apkarsta, kai reaguoja su oru: tai vadinama oksidacija. Toks pats procesas vyksta, kai džiūsta įprasti aliejiniai dažai. To proceso metu gaminasi laisvieji radikalai. Šis procesas pagreitėja esant aukštesnei. Šio proceso metu susidarę laisvieji radikalai reaguoja su ląstelių dalimis, kaip, pavyzdžiui, molekulės DNR ir baltymais, ir jie gali prisikabinti prie šių dalių, sukeldamos strūktūros ir funkcijos anomalijas.
O jei aš vartoju tik ekologiškai užaugintų
Net jei augalų auginimui nebuvo naudojami chemikalai, nesotieji riebalai vistiek žalingi žmogaus organizmui. Vėžys ar kepenų cirozė neatsiras, jei maisto racione nebus nesočiųjų riebalų. Širdies ligų išvengti galima vartojant sočiuosius, o ne nesočiuosius riebalus.
Kurie aliejai yra saugūs vartoti?
Kokosų ir alyvuogių aliejai yra saugūs vartojimui. Kokosų aliejus turi unikalių savybių, padedančių nepriaugti svorio ar iš dalies mažinant viršsvorį, stimuliuoja medžiagų apykaitą. Jis greitai metabolizuojamas ir kartais veikia kaip antioksidantas. Alyvuogių aliejus, nors ir yra „storinantis“, tačiau ne tiek, kiek kukurūzų ar sojų aliejus. Be to, alyvuogių aliejus turi antioksidantų, kurie apsaugo nuo širdies ligų ir vėžio. JAV atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kukurūzų augintojai dažniau serga įvairiomis vėžio formomis nei kitų agrokultūrų augintojai, nes kukurūzų auginime reikalingas didesnis kiekis chemikalų.
Ar tropiniai aliejai nėra kenksmingi?
Apskritai, tropiniai aliejai yra daug sveikesni nei šaltame klimate auginamų augalų aliejai. Taip yra todėl, kad tropiniai augalai auga tokioje temperatūroje, kuri yra artima žmogaus kūno temperatūrai, todėl šie aliejai yra stabilūs aukštoje temperatūroje. Šie aliejai, patekę į organizmą, neapkarsta, ne taip, kaip šaltame klimate auginami kukurūzai, dygmenys ir sojos. Įtraukus į savo maisto racioną kokosų aliejų, jis šiek tiek mažins cholesterolio kiekį kraujyje. To ir galima tikėtis, kai būna veikiama skydliaukė. Skydliaukės sklandesnis veikimas ir padidėjęs metabolizmas paaiškina, kodėl žmonės ir gyvūnai, vartojantys kokosų aliejų, yra liekni ir neserga širdies ligomis. Nors ir tropinis, tačiau maistui nerekomenduojamas palmių aliejus, nes jis mažiau stabilus nei kokosų aliejus.
Ar koosų aliejus nestorina?
Kokosų aliejus yra mažiausiai tukinantis iš visų aliejų. Tyrimai parodė, kad gyvūnams duodant kokosų aliejų, jie užauga liekni.
Ar alyvuogių aliejus neskatina priaugti svorio dėl savo kaloringumo?
Šiuo atveju, kaip ir kokosų aliejus, svorio priaugimas labiau susijęs su mūsų gebėjimu deginti kalorijas, o ne su kalorijų kiekiu aliejuje. Taip, alyvuogių aliejus kaloringesnis nei kukurūzų ar sojų aliejus, tačiau jis nemažina mūsų organizmo gebėjimo deginti kalorijas, ne taip, kaip nesotieji aliejai. Ypatingai naudingi aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus.
Ar alyvuogių aliejus „Light“ – gerai?
Ne. Alyvuogių aliejus su žymėjimu „Light“ yra žemos kokybės aliejus, kuris kartais gali turėti aitrų kvapą ir tikriausiai nelabai tinkamas maisto ruošimui.
Ar margarinas sveika?
Dėl margarino yra keletas neaiškumų. Kai kuriuose margarinuose gamybos metu pridedama kai kurių toksinų, įskaitant ir unikalios rūšies riebalus, kurie buvo susieti su širdies ligomis. Tikėtina, kad į margariną dedama nemažai konservantų ir dažiklių. Naujose margarino rūšyse gali būti naujų cheminių medžiagų, kurios nėra išbandytos ir neaišku, ar jos yra saugios.
O kaip dėl sviesto?
Natūraliame svieste yra vitaminų A ir D, kai kurių natūralių naudingų hormonų. Jis mažiau tukinantis nei nesotieji aliejai.
Kodėl nesotieji riebalai tokie populiarūs, nors yra kenksmingi?
Už tai galima padėkoti reklamai. Prieš 50 metų iš sojos, dygminų ir linų sėmenų aliejaus buvo gaminami dažai ir lakai. Tada chemikai išmoko dažus gaminti iš naftos, kuri buvo pigesnė nei minėti aliejai. Todėl šių aliejų pardavimai smarkiai krito, tad reikėjo „atsiimti“ kitose srityse, pavyzdžiui, maisto pramonėje.
Trumpos išvados:
Nesotieji riebalai sukelia greitesnį senėjimą, uždegiminius procesus, vėžį ir svorio padidėjimą.
Venkite maisto, kuriame yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurie randami kukurūzų, sojos, dygminų, linų, rapsų, sezamo aliejuose. Majoneze, pyragaičiuose, net saldainiuose gali būti šių aliejų, todėl atidžiai skaitykite etiketes.
Kiaulės neretai šeriamos kukurūzais ir sojų pupelėmis, todėl jų riebaluose gali būti kenksmingųjų riebalų. Todėl patartina valgyti liesą kiaulieną.
Naudokite kokosų, alyvuogių aliejus ir sviestą.
Nesotieji riebalai žalingai veikia hormoninę sistemą.