Žindanti alergišką vaiką mama: dieta tikrai padeda?

Kasdieną į parduotuvę pas mus užsuka mamų, kurios pradžioj ateina išsigandusios, pergyvenančios dėl savo išbertų mažylių. Kai kurios ateina po gydytojų diagnozės "Negalima valgyti", kitos pačios ieško sprendimo, nes vaistai nebepadeda.

Jog maistas gali būti ir vaistas sutinkame turbūt visi. Tačiau ar mums užtenka kantrybės, užsibrėžtumo, o kartais net ir užsispyrimo, kad padėtume pačiam brangiausiam ką turime?

Pagrindinė tėvelių užduotis dėl vaikučio, turinčio laikytis tam tikros dietos, yra griežtas apsisprendimas eliminuoti produktus iš įprasto valgiaraščio, kuriems vaikelis yra jautrus. Neretai tėvelių rankos nusvyra ir jie pasiduoda, nes pagaili pastoviai prašančio, verkiančio ir dėl to itin irzlaus besidarančio savo vaikučio, arba aplinkinių "mokomi" kaip reikia "teisingai" auginti… Tačiau užsispyrusius ir kantriausius visgi vainikuoja populiariai vadinamos "Sėkmės istorijos". Susipažinkite su viena iš tokių mamyčių – Aiste, auginančią alergišką dukrytę, kuri sutiko pasidalinti savo istorija tikėdama, kad jos gyvenimiška patirtis paaktyvins tėvelius padėti savo mažyliams.

Visų TikraiBe.lt draugų vardu, AČIŪ, Aiste.

 

Aiste, esate užsiminusi, jog su alergija susidūrėte nuo pat savo vaikystės. Tuomet dar nebuvo tiek daug alergiškų vaikų, tad niekas apie alergiją dorai ir nežinojo. Papasakokite, kokia buvo Jūsų vaikystė – kaip jautėtės, ką galėjote valgyti, kuo gydė?
Su alergija susidūriau dar lankydama darželį. Labai nemėgau grikių, namuose jų tiesiog niekada nevalgydavau, tačiau darželyje auklėtoja privesdavo juos valgyti, jokio "nemėgstu" negalėjo būti. Kiekvieną kartą suvalgius grikių mano akys ištindavo. Iš pradžių nelabai supratome, kad tai alerginė reakcija, nes po liepimo valgyti grikius tiesiog apsiverkdavau. Kada tėvai suprato, kad tai vis tik ne ašarų pasėkmė, rimtai pasikalbėjo su auklėtojomis. Vėliau grikių valgyti manęs jau niekas nebevertė. Jų nevalgau iki šiol. Ar Jūsų gyvenimas skyrėsi nuo sveikų vaikų? Nesakyčiau, nebuvau itin alergiška, tiesiog daželyje man buvo leidžiama lėkštėje palikti grikius.
 

Auginate alergišką dukrytę. Papasakokite jos ligos istoriją – kada pasireiškė?
Dukrytę pradėjo berti vos 2 mėnesių. Iš pradžių paberdavo nugarytę. Manėme, kad tai daugumai vaikučių pasitaikanti prakaitinė. Vėliau pradėjo berti veidelį, smilkinių sritis. Kaltę vertėme skalbimo milteliams, kepurėms, šampūnui. Pakeitėme jų ne vieną ir ne du. Tačiau niekas nepadėjo. Bėrimas ėmė plisti. Gydytoja pediatrė patarė vengti pieno ir kiaušinių, mat dukrytę maitinau savo pieneliu. "Vengti"
man tuomet nereiškė "visiškai atsisakyti". Kava su pienu, blyneliai ar padažas su sviestu man atrodė "visiškai nekalti". Tačiau dukrytę kuo toliau tuo labiau bėrė. Atsidaro nedidelių dėmelių ant viso kūnelio. Po kelių savaičių, puiki šeimos pažįstama, pati auginanti alergišką vaikutį, patarė mums apsilankyti pas alergologą.
 

Kam alergiška Jūsų mergytė?
Alergologijos klinikoje atlikti tryrimai parodė, kad dukrytė alergiška pienui, kiaušiniams, kviečiams, rugiams, avižoms, grikiams.
 

Kokio sunkumo jos alergija, ar labai reikėjo pakoreguoti gyvenimo būdą? Ar daug vaistų ji vartoja?
Alergija buvo įvertinta kaip vidutinio sunkumo. Tačiau buvau priversta atsisakyti maisto, kuriame yra alergiją sukeliančių produktų. Iš pradžių atrodė, kad visiškai nebežinau ką ir kaip gaminti, reikėjo keisti visą savo meniu. Alergologė buvo sakiusi, kad atsisakius alergenų, odos būklė pagerės po 2-3 savaičių. Tačiau mums nesisekė taip gerai. Po mėnesio pabėrimų vis dar buvo. Dukrytė buvo nerami, prastai miegodavo, stipriai kasydavosi veidelį. Turėdavau naktimis miegoti kartu su ja ir laikyti rankytes, kad nenusidraskytų pabertų veidelio vietų. Tad gydytoja išrašė hormoninio tepaliuko. Jį vartojome tik kelis kartus. Vis tik pirmenybę teikėme alergenų eliminavimui. Atrodo perskaičiau viską, ką tik radau internete apie alergizuojančius produktus, pati atsisakiau visko, kas bent kiek galėtų alergizuoti. Nebevalgiau ne tik tų produktų, kuriems buvo pripažinta alergija, bet ir tų, kurie apskritai laikomi alergizuojančiais – medaus, importinių vaisių, uogų, pomidorų, morkų, prieskonių (vartojau tik druską, pipirus, svogūną ir česnaką), riešutų, garstyčių, įvairiausių padažų, termiškai neapdorotų, vytintų, rūkytų maisto produktų. Valgiau tik natūraliai paruoštą mėsą, daržoves, ryžius, kukurūzus ir obuolius. Tiesiog bijodavau kažką naujo ragauti, nes kaskart nors kiek labiau pabėrus dukrytę, jausdavausi tarsi pati ją nuodyčiau.
 

Kitas mamas labai domins Jūsų patirtis maisto pirkimo ir gaminimo srityje. Papasakokite apie dukrytės meniu, ką ji valgo, kokie produktai tabu?
Pasikeitė apsipirkimo įpročiai, nes turime labai įdėmiai skaityti perkamo maisto etiketes, studijuoti sudėtį. Gaminame kuo natūralesnį maistą. Visiškai atsisakiau alergiją galinčių sukelti produktų. Dukrytę primaitinti pradėjome nuo bulvės, ryžių. Šiuo metu jai jau 11  mėnesių, galime valgyti mėsą. Džiaugiamės turėdamos senelį ir tėvelį medžiotojus, kurie mums parūpina žvėrienos, kuri rekomenduojama alergiškiems žmonėms. Močiutės daržuose užaugina puikiausių daržovių, kurias vartojame nesibaimindami galimų pesticidų, trašų…
 

Ar kažkaip fiksuojate, ką dukrytė suvalgė ir kokia buvo reakcija?
Kažkaip specialiai to nedarome, tiesiog davus paragauti kažko naujo, stebime. Kelias sekančias dienas stengiamės nieko naujo neragauti, kad sulaukus kažkokios reakcijos suprastume kas atsitiko ir nuo ko.
 

Sutinkate, jog auginant alergišką vaiką mamoms reikia nuolat skaityti etiketes, ir  prekybos centre greit neapsipirksi. Papasakokite,  kokios Jūsų paieškos apsipirkinėjant? Gal perkate tik pas ūkininkus?
Taip, tai tikra tiesa. Iš pradžių parduovuvėje tekdavo perskaityti visų domininačių produktų etiketes. Skaitydavome ar produktų sudėtyje nėra ne tik alergizuojančių produktų, bet ir jų pėdsakų. Apsipirkimas trukdavo gana ilgai. Tačiau dabar, jau žinant, kokius produktus vartoti galime ir kokių ne, apsiperkame labai greitai, nes kažko įdomesnio už natūralią mėsą, daržoves, ryžius ir jų produktus tradiciniuose prekybos centruose tiesiog nėra. Įvairiausių skanėstų ir produktų padedančių stipriai paįvairinti mūsų meniu randame tik "Tikrai be" parduotuvėje.
 

Kaip sprendžiate vaikelio mitybą svečiuose, kelionėse?
Pasiruošimas kelionėms į užsienį trunka gana ilgai, nes turime pasiruošti visai kelionės trukmei reikalingo dukrytės maistelio atsargomis. Kadangi pati dar maitinu dukrytę, ir nevalgau neleidžiamų produktų, būna, kad nuėjus į svečius, visiškai neturiu ką valgyti. Neseniai buvome giminaičių vestuvėse, kurių metu galėjau valgyti tik vaisius. Dauguma alergiją susieja tik su konkrečiu produktu. Pvz. jei alergija pienui, tai mano, kad tu tiesaiog negali gerti pieno, net nesusimasto, kad negali vartoti ir visų jo produktų – jogurto, sviesto, varškės, grietinės, sūrio, produktų kurių sudėtyje jų yra. Kartą svečiuose suvalgiau cepelinų, į kuriuos šeimininkė buvo įmušusi vos vieną kiaušinį. Rezultatas – sekančią dieną išbertas vaiko veidelis. Todėl dabar, gal kam tai atodo ir juokingai, prieš eidama į svečius, tiesiog sočiai pavalgau namuose.
 

Ar pasikeitė visos šeimos mitybos įpročiai, gimus alergiškam vaikui?
Iš pradžių vyras bandė valgyti tik tai, ką valgau aš, tačiau ilgainiui pasigedo įprasto maisto. Auginame du vaikus. Vyresnė dukrytė nėra alergiška, todėl jos mitybos įpročių stipriai nekeičiau. Šeimą palepinu ir pyragais, blyneliais, sausainiukais, mėsą pagardinu padažais, kurių pati tiesiog nevalgau.
 

Ar labai sudėtinga maitintis kitaip?
Iš pradžių tai atrodo gana sudėtinga. Internete ieškodavau informacijos ką ir kaip galimti. Tačiau tai – įpratimo reikalas. Kuo daugiau eksperimentuoji, tuo daugiau randi įvairesnių būdų pagaminti paprastą, sveiką ir skanų maistą.
 

Ko palinkėtumėte mamoms, auginančioms alergiškus vaikučius?
Nemanau, kad esu didelė alergiškų vaikų auginimo ekspertė, tačiau mano manymu, pirmiausia ką reikia padaryti, sužinojus, kad tavo vaikas yra alergiškas – suprasti kaip stipriai alergenai gali pakenkti tavo vaikui, kokios pasėkmės gali būti vėliau, kiek galima vengti galimų alergenų. Šiuo metu mūsų dukrytė neturi nei vieno pabėrimo. Daugelis mūsų artimųjų sako – jos tokia graži odelė, turbūt jau išaugo visas alergijas? Visai ne. Gaila, bet kol kas dukrytė yra alergiška tiems patiems produktams. Tačiau mes labai tikime, kad išaugsime visas alergijas ir tai nutiks labai greitai. O tada kepsime patį gardžiausią ir gražiausią tortą, kuris šiuo metu mums yra tikras tabu.

Iškilo klausimų? Norėtumėte užduoti jų Aistei ar mums, nes ir Jūs esate panašioje situacijoje? Rašykite, dalinkitės savo patirtimi.